„Tai, ką suprojektuoju, ima veikti“: Šarūno Miliausko kelias į inžineriją

Kai „Volkswagen“ ar kitas automobilių gamintojas užsako naują detalę, kažkas turi sugalvoti, kaip ją pagaminti. UAB „CIE LT Forge“ viena iš tokių užduočių tenka inžinieriui konstruktoriui Šarūnui Miliauskui – jis projektuoja gamybai reikalingą įrangą, atlieka simuliacijas ir stebi, kaip idėja virsta realiu procesu gamykloje.

„Mūsų įmonėje inžinierius konstruktorius projektuoja įrangą, reikalingą specifinėms detalėms pagaminti. Įvertiname visą gamybos procesą, atliekame simuliacijas, o parengtus brėžinius perduodame gamybos skyriui. Vėliau jau galime stebėti, kaip visa tai veikia realybėje“, – taip savo darbą apibūdina Š. Miliauskas.

Kelias į inžineriją prasidėjo nuo noro suprasti, kaip daiktai veikia

Susidomėjimas konstravimu Š. Miliauską lydėjo dar nuo mokyklos laikų. Maždaug aštuntoje klasėje jis pradėjo galvoti, kad daugelį daiktų galima ne tik nusipirkti, bet ir pabandyti susikurti pačiam. Iš pradžių tai buvo darbai su medžiu, vėliau – metalo konstrukcijos, dviračiai ir net bandymas sukonstruoti motorolerį.   

Vėliau Š. Miliauskas pasirinko transporto priemonių inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete. Svarbia patirtimi tapo ne tik paskaitos, bet ir praktinis projektas – kartu su kursioku jis kūrė lenktynių simuliatorių universitetui, kurį vėliau pristatė „Technorama“ parodoje ir laimėjo prizinę vietą.   

„Per praktiką teorines žinias gali pagrįsti realiais veiksmais. Teorija sako, kaip turėtų būti, o praktika parodo, kaip yra iš tiesų. Man tai suteikė daug pasitikėjimo savimi – pamačiau, kad tai, ką suprojektuoju, veikia“, – sako jis.

Būtent gebėjimą kurti realiai veikiančius sprendimus „CIE LT Forge“ inžinierius įvardija kaip vieną labiausiai motyvuojančių inžinerijos dalių.

Inžinerija – komandinis darbas

Kasdienėje veikloje viena įdomiausių Š. Miliausko užduočių yra naujo gaminio projektavimo pradžia – etapas, kai reikia sugalvoti, kaip atrodys gamybos procesui reikalinga įranga, kaip ji veiks ir kaip bus pagaminta. Kita darbo pusė – techninė dokumentacija, brėžinių tikslumas ir atsekamumas, kad projektą galėtų suprasti ir tęsti kiti specialistai.   

Nors daug darbo vyksta prie kompiuterio, inžinieriaus darbas nėra individualus. Skirtingi specialistai turi skirtingas kompetencijas ir nuolat jomis dalijasi tarpusavyje.

„Tai komandinis darbas. Aš turiu daugiau patirties 3D spausdinimo ir frezavimo srityse, kitas kolega puikiai išmano kalimo procesus. Nuolat keičiamės informacija, tariamės su technologais. Dirbant vienam, procesas užtruktų kur kas ilgiau“, – pasakoja Š. Miliauskas.

Jo teigimu, papildomos motyvacijos suteikia ir tai, kad projektuojami sprendimai tampa pasaulinei automobilių pramonei skirtų gaminių dalimi.

„Suvokimas, kad daiktas, kurį sukūrei tik kompiuterio ekrane, virsta realiu gaminiu, suteikia didelę pridėtinę vertę. Jautiesi esantis didelio, globalaus tinklo dalis“, – sako inžinierius.   

Įmonėje „CIE LT Forge“ Š. Miliauskas taip pat išskiria galimybes nuolat mokytis ir kelti kvalifikaciją. Čia darbuotojai gali rinktis tiek specializuotus kvalifikacinius, tiek bendruosius mokymus, kurie vyksta darbo metu.   

Inžineriją geriausia išbandyti praktiškai

Kalbėdamas apie būsimus inžinierius, Š. Miliauskas ne kartą grįžta prie praktikos svarbos. Jo manymu, ankstyvas susidomėjimas mechanika, konstravimu ar technologijomis vėliau labai padeda suprasti teorines žinias ir greičiau jas pritaikyti. Būtent galimybę praktiškai išbandyti inžineriją jis pamatė ir apsilankęs „RoboForge“ lygos renginyje, kurio generalinis rėmėjas yra „CIE LT Forge“.

„Nustebino, kad tokie jauni vaikai susikonstruoja gana sudėtingus robotus, priima inžinerinius sprendimus. Atmosfera buvo pilna azarto ir emocijų. Tokie renginiai suteikia miesto jaunimui galimybę išbandyti technologijas ir, galima sakyti, paragauti inžinerijos“, – pasakoja inžinierius.

Jo patarimas jaunuoliams, kuriems inžinerija atrodo per sudėtinga, paprastas – neapsiriboti vien teorija ir kuo daugiau bandyti praktiškai.

„Inžinerija nėra vien tik skaičiai ant popieriaus. Tai apčiuopiami daiktai ir jų tobulinimas. Reikia tiesiog imti ir daryti – pastebėti, kas neveikia, ir klausti savęs, kodėl. Atsakymai į tuos klausimus ir yra inžinerija“, – pataria Š. Miliauskas.

O kalbėdamas apie inžinieriaus profesijos vertę plačiau, Š. Miliauskas pastebi, kad dažnai net nesusimąstome, kiek inžinerinio darbo slypi už kasdien naudojamų daiktų ir technologijų.

„Žmonės naudojasi įvairiais įrenginiais nesusimąstydami, kiek inžinerinio darbo įdėta, kad jie būtų patogūs, funkcionuotų ir būtų prieinami. Iš esmės beveik viskas, kas mus supa ir yra sukurta žmogaus, vienaip ar kitaip yra paliesta inžinierių – net ir programinė įranga“, – sako Š. Miliauskas.